Dailininkas (grafikas, skulptorius, vitražistas), pedagogas. Gimė 1907 m. kovo 16 d. Ūdrijos k. (Alytaus r.). Mirė 1997 m. gruodžio 4 d. Vilniuje.

JAV nacionalinės mokslo akademijos narys (1971). Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras (1996). 1923–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje (pas Adomą Galdiką, Adomą Varną), 1931–1934 m. – Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje, 1935 m. – Boulle mokykloje (abi Paryžiuje). 1935–1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 1936–1941 m. Lietuvos paminklų apsaugos inspekcijos konservatorius, vėliau viršininkas. 1941–1944 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktorius ir dėstytojas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1946 m. įkūrė Dailės ir amatų mokyklą Freiburge („École des Arts et Métiers“), iki 1949 m. buvo jos direktorius ir dėstytojas, 1950–1951 m. dėstė Dailės ir architektūros mokykloje Maince. 1951 m. atvyko į JAV. Niujorke 1952–1956 m. dėstė Ketn-Rouzo (Catan-Rose) meno institute, 1957–1973 m. – Fordhamo universitete. 1955 m. Niujorke įsteigė M. K. Jonyno ir D. Šeferdo (Shepherd) bažnytinio meno studiją („Jonynas and Shepherd Art Studio, Inc. Church Interiors-Stained Glass, Mosaic“).

Kūrė estampus (M. Sleževičiaus – 1940, M. K. Čiurlionio – 1949 portretai, „Zapyškio bažnyčia“ – 1943, „Šv. Antanas“ – 1950, „Europa“ – 1953), iliustravo knygų (K. Donelaičio „Metai“ – 1940, J. V. Gėtės „Jaunojo Verterio kančios“ – 1947 ir „Mainco apgultis“ – 1951, P. Merimė „Lokys“ – 1949, K. Borutos „Mediniai stebuklai“ – 1988), nupiešė plakatų, ekslibrisų, pašto ženklų, nuliejo akvarelių.

Nuo 1951 m. kūrė dekoratyvines skulptūras, vitražus, mozaikas, projektavo baldus: Dievo Motinos seserų koplyčios Viltone (Konektikuto valstija; vitražų projektai –1961, LDM), langų vitražai, bareljefai (1961), Kristaus Atsimainymo lietuvių parapijos bažnyčios Maspete (Niujorko valstija), langų vitražai (1962), Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios Vašingtone Šiluvos Dievo Motinos koplyčios sienų mozaika (1963), Šv. Brendano vienuolyno koplyčios Bronkse (Niujorko valstija), langų vitražai (1964), Šv. Petro bazilikos (Vatikane) Lietuvių koplyčios sienų reljefai (1968–1970), Šv. Antano bažnyčios Bridžvilyje langų vitražai, baldai (1971).

Dailininko grafikos kūriniams būdinga meistriška, raiški raižysena, linijų ritmika, skulptūroms, vitražams – išradinga, ritmiška kompozicija, apibendrintos, konstruktyvios formos. Nuo 1930 m. dalyvavo parodose (Nepriklausomųjų dailininkų draugijos, „Ars“ ir kt.) Lietuvoje, Prancūzijoje (1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už grafikos darbus apdovanotas dviem aukso medaliais), Latvijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV ir kitur. Apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono kryžiumi (1938).

 

Patiko (0)

Rodyk draugams