Dailininkas, architektas, scenografas. Gimė 1888 m. rugsėjo 6 d. Zmejinogorske, (Rusija). Mirė 1932 m. rugpjūčio 10 d. Karaliaučiuje.

1914 m. baigė Peterburgo dailės akademiją, architektūros fakultetą (mokėsi pas Leontijų Benua (Leontij Benua). 1917–1918 m. – Peterburgo dailės akademijos profesorius. 1919 m. persikėlė į Vilnių ir dirbo Švietimo liaudies komisariate. 1919–1921 m. gyveno Berlyne ir dirbo dailininku baldų fabrike. Nuo 1922 m. pastoviai gyveno Kaune, dirbo architektu, teatro dekoratoriumi, dėstė Meno mokykloje.

V. Dubeneckis – vienas iš moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas. Ankstyvieji projektai turi neoklasicistinių, barokinių bruožų (Kauno meno mokykla – 1923, M. K. Čiurlionio galerijos laikinieji rūmai – 1925, Valstybės teatro rekonstruotuoti rūmai  – 1923, su architektu M. Songaila). Kai kuriuose pastatuose (viešbučio „Lietuva“ interjeras, 1925, Kaune) naudojo lietuvių liaudies dailės motyvus. Vėlesniuose projektuose susipynę klasikos ir moderniosios architektūros bruožai: VDU Medicinos fakulteto rūmai (1931–1933), Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (1931–1936, su architektais K. Reisonu ir K. Krikščiukaičiu).

Menininkas dalyvavo klubo-teatro „Vilkolakis“ veikloje, sukūrė dekoracijų ir kostiumų Valstybės teatro spektakliams: V. Krėvės „Skirgaila“ (1924), Moljero „Tartiufas“, R. Vagnerio „Lohengrinas“ (abu 1926), G. Pučinio „Bohema“ (1927), P. Vaičiūno „Stabai ir žmonės“ (1928), G. Verdžio „Trubadūras“, I. Stravinskio „Ugnies paukštė“ (abu 1929) ir kt.

LDM saugomi darbai: „Autoportretas“, „Sruogos portretas“.

 

Patiko (0)

Rodyk draugams