BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2014-07-24ANTANAS DIMŽLYS

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1920 m. gegužės 26 d. Namišiuose (Saločių vlsč.).

1947–1953 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nuo 1957 m. dalyvauja parodose, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

A. Dimžys sukūrė (daugiausia iš akmens) paminklinių (skulptūrinė grupė „1863 metų sukilėliai“ Šiauliuose, 1957, „Laisvės daina“ Panevėžyje, 1974, „Gėlės nugalėtojams“ Vaškuose, 1987, „Tremtinių paminklas“ Pasvalyje, 1993, G. Petkevičaitės-Bitės Joniškėlyje, 1994), dekoratyvinių („Prie šaltinio“ Druskininkuose, 1964, „Baltijos aušra“ Palangoje, 1990) skulptūrų, teminių kompozicijų, portretų, išdrožė Nukryžiuotojo skulptūrą Šv. Mikalojaus bažnyčiai (9 dešimtmetis, vėliau perkelta į Palaimintojo J. Matulaičio bažnyčią, abi Vilniuje). Restauravo K. Sklėriaus skulptūrinę kompoziciją Lietuvos banko rūmuose Kaune (su B. Buču, V. Žūkliu, R. Antiniu, P. Stankevičiumi, 6 dešimtmetis), V. Grybo sukurtus S. Daukanto ir M. Valančiaus bareljefus Kauno Saulės vid. mokykloje (su P. Stankevičiumi, 1968). LDM saugomi darbai: „Revoliucionieriaus Romano Pilerio portretas“ (1974), „Statybininkas“ (1946).

A. Dimžys tęsia lietuvių neoklasicistinės skulptūros tradiciją.

 

Rodyk draugams

Dailininkė, skulptorė. Gimė 1928 m. gruodžio 10 d. Gaižūnuose (Linkuvos vlsč.).

1953 m. baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1953 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1953 m.

N. Gaigalaitė kuria portretus (J. Degutytės, 1962 (LDM), S. Pavilonio, 1979, N. Bučiūtės, 1985 (LDM), figūrines kompozicijas, dekoratyvines („Jūratė ir Kastytis“ Palangoje, 1961) ir kamerines (triptikas 1863 metų atminimui – 1967, „Lopšinė“ 1972) skulptūras. Taip pat yra sukūrusi antkapinių paminklų: R. Jakimavičiaus (1963), Nepriklausomos Lietuvos kariams, kritusiems kovose su lenkais (1994; abu Vilniuje).

Skulptorės kūryboje vyrauja religinės tematikos skulpturos, dažna Pietos tema („Pieta Nr. 3“ TV bokšto gynėjams, 1992). Bronzos, marmuro, granito, medžio skulptūros ekspresyvios, apibendrintų formų.

 

Rodyk draugams

2014-07-24ELENA GAPUTYTĖ

Dailininkė (skulptorė, tapytoja). Gimė 1927 m. kovo 21 d. Drąseikiuose (Joniškio vlsč.). Mirė 1991 m. spalio 4 d. Londone.

1946–1949 m. mokėsi Dailės ir amatų mokykloje Freiburge, 1948 m. išvyko į Kanadą, lankė Montrealio dailės muziejaus mokyklą. 1953–1956 m. studijavo Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. 1956 m. persikėlė į Didžiąją Britaniją, 1960 m. įkūrė privačią dailės galeriją Saint Ivese (Kornvalio grafystė), 1964–1977 m. dėstė Digby Stuart kolegijoje ir Londono universitete.

E. Gaputytė kūrė sintetizuotų formų figūrines skulptūras iš bronzos, terakotos, alebastro. Sukūrė specifinės vietos kūrinių („Viešpaties malda“ 1978 Tyros ir Paro salų pakrantėse, 1983 Berlyne, 1984 Londone), instaliacijų (ciklas „Mano vaikystės kalendorius“ 1975 (LDM), „Taikos šviesos“ 1981, 1983, „Tylus liudijimas“ 1984, „Antrajame pasauliniame kare žuvusiųjų atminimui“ 1985, „Rex“ 1986, „Pranašystė. Po 50 metų“ 1989), skulptūrų. Dailininkės sumanymu buvo išleista knyga „Susitaikymas“ (D. Grinkevičiūtės prisiminimai su E. Gaputytės instaliacijų nuotraukomis, 2001). LDM saugomi darbai: „Už arktinio rato – Trofimovsko aukoms atminti“ (1989–1990) ir kt.

E. Gaputytės kūriniai (iš akmens, žemės, dažnai su ugnimi) turi performanso elementų, dažnai naudojamas muzikinis akompanimentas.

 

Rodyk draugams

Dailininkas (juvelyras, skulptorius, medalininkas). Gimė 1933 m. liepos 13 d. Gyliuose (Rokiškio apskr.).

1960 m. Telšių taikomosios dailės technikume įgijo juvelyro specialybę. 1962–1993 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Dizaino katedroje studijavo skulptūrą pas P. Aleksandravičių ir F. Daukantą, šriftą – pas A. Gurską. Lietuvos medalių parodų (nuo 1984), Baltijos šalių medalių trienalių (nuo 1986) dalyvis. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

P. H. Garška – pirmasis Lietuvos monetų kalyklos dizaineris (1992). 1965–2003 m. sukūrė daugiau kaip 150 žymių asmenų ir proginių medalių, tarp jų – S. Nėries (1974, 1983 (LDM), L. van Beethoveno (1976), J. Biliūno (1978, LDM), J. Basanavičiaus (1981, LDM), A. Žukausko-Vienuolio (1981), P. Picasso (1981, LDM), N. Paganini (1982), M. K. Čiurlionio, Baltistų kongreso (LDM; abu 1985), P. Galaunės, S. Daukanto (LDM; abu 1989), Šatrijos Raganos (1995), Lietuvos monetų kalyklos (1993,1995), Ilguvos parapijos 200 metinių (1995), Rokiškio miesto (1999), generolo J. Žemaičio, Barboros Radvilaitės (2001, 2002), pirmosios Lietuvos kolekcininkų asociacijos parodos Vilniuje (1995), įvairių kolekcininkų medalius.

Dailininkas išraižė LDK Gedimino 3 laipsnio ordino ir Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordino egzempliorius, sukūrė Dariaus ir Girėno medalį (1993), Lietuvos kolekcininkų asociacijos garbės žymenį (1995), Angelo sargo žvaigždę ir medalį, Šv. Kazimiero ordino magistro žvaigždę ir riterio ordiną (visi 1999).

Dar sukūrė Rokiškio, Ignalinos, Kupiškio savivaldybių merų grandines, VU rektoriaus ženklą ir kt. Pagal P. H. Garškos sukurtus projektus nukaldintos 1, 2 ir 5 centų ir kt. monetos.

 

Rodyk draugams

2014-07-24JUOZAS GENEVIČIUS

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1945 m. kovo 27 d. Obeliuose.

1978 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1978–1985 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate.

J. Genevičius sukūrė figūrinių kompozicijų („Torsas ir Apolonas“ 1996, „Mergaitė ant aitvaro“ 1998, „Venera ir kiškis“ 2000), skulptūrų („Dainius“ Panevėžyje, „Dialogas“ Mažeikiuose – abi 1986, „Derlius“ Kėdainiuose 1988, „Rūpintojėlis“ Želvoje 1992, „Kančia“ Klaipėdoje 1993, „Sparnuota“ Vilniuje, „Švč. Mergelė Marija“ Utenoje  – abi 2000). Nuo 1980 m. taiko galvanoplastikos techniką.

 

Rodyk draugams

2014-07-24VINCAS GRYBAS

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1890 m. spalio 3 d. Peleniuose (Šakių apskr.). Mirė 1941 m. liepos 3 d. Jurbarke.

1904–1910 m. mokėsi Varšuvos gimnazijoje, 1910–1914 m. – su pertrauka Varšuvos dailės mokykloje pas P. Velionskį-Veliuoniškį. 1914–1917 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę, dalyvavo fronte. 1918 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Misiūnų kaime netoli Ilguvos. 1922–1923 m. vadovavo Lietuvos kooperacinių bendrovių sąjungos valdybos Importo-eksporto skyriui. 1923–1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje skulptūrą pas K. Sklėrių. 1925–1928 m. studijavo skulptūrą ir keramiką Paryžiuje: Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Cbaumière pas A. Bourdellį), Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (École nationale supérieure de ceramique) ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (Conservatoire national des arts et métiers). 1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, Paežerėliuose, Šakių apskrityje. 1929 m. įsikūrė Jurbarke, buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje. 1941 m. liepos 3 d. buvo vokiečių sušaudytas Jurbarke kartu su kitomis genocido aukomis.

V. Grybas – vienas žymiausių XX a. I pusės lietuvių skulptorių. Jo neoklasikinės nuostatos atitiko tuometines Europos kultūros raidos tendencijas. Savo kūryboje daugiausia dėmesio skyrė monumentaliajai paminklinei skulptūrai: sukūrė S. Daukanto paminklą Papilėje (1929–1930), Vytauto paminklą Kaune (1931), „Žemaičio“ paminklą Raseiniuose (1933–1934), V. Kudirkos paminklą V. Kudirkos Naumiestyje (1934) ir kt.; taip pat sukūrė dekoratyvinių skulptūrų (Kauno meno mokyklos tvoros ir vartų dekoras 1925, M. K. Čiurlionio galerijos portalo dekoras 1925), portretų („Tėvo biustas“ 1909–1912, „S. Daukanto biustas“ 1930 (LDM), medalių (J. Basanavičiaus, P. Vileišio – abu 1930), Sintautų bažnyčios altorių (1936).

Jurbarke veikia V. Grybo memorialinis muziejus (1956).

 

Rodyk draugams

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1848 m. Marijampolės r. Mirė 1931 m. Varšuvoje.

Sukūrė akademistinių ir eklektikos stiliaus skulptūrų, reljefinių portretų ir kompozicijų, nutapė istorinės ir religinės tematikos paveikslų. Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje 1907 m. buvo įrengta P. Velionskio memorialinė kompozicija, skirta poetui Vladislovui Sirokomlei. LDM – medalis Vladimirui Spasovičiui (1891).

 

Rodyk draugams

2014-07-24JUOZAS ZIKARAS

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1881 m. lapkričio 18 d. Paliukuose (Panevėžio r.). Mirė 1944 m. lapkričio 10 d. Kaune.

1904–1906 m. mokėsi Vilniaus Ivano Trutnevo (Ivan Trutnev) piešimo mokykloje, Juozapo Montvilos piešimo klasėse, 1907–1910 m. Peterburgo Dailei skatinti draugijos mokykloje. 1910–1916 m. studijavo Peterburgo dailės akademijos skulptūros fakultete (mokėsi pas profesorius G. R. Zalemaną, V. V. Beklemiševą). 1918 m. skulptorius su šeima grįžo į Lietuvą. Nuo 1917 m. dirbo mokytoju: 1919–1928 m. Panevėžio gimnazijoje, mokytojų seminarijoje. 1928–1940 m. dėstė Kauno meno mokykloje (vadovavo skulptūros skyriui), nuo 1941 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (profesorius – 1944).

J. Zikaro kūryba turėjo didelės įtakos lietuvių skulptūros raidai. Skulptorius kūrė kamerinius portretinio žanro darbus: J. Basanavičiaus, S. Daukanto, V. Kudirkos, M. Grigonio biustus, A. Smetonos, J. Šliūpo ir kt. bareljefus; Vytauto Didžiojo, vyskupo M. Giedraičio, J. Tumo-Vaižganto atminimo medalius, visų laidų monetų modelius Lietuvos valstybei (1918–1940). J. Zikaras taip pat yra sukūręs antkapinių paminklų (Jonušo Radvilos Biržuose – 1928, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – 1931, Vilniaus Rasų  kapinėse), figūrinių kompozicijų: „Iš Tilžės“ (1906), „Motina“ (1916), „Ant vieškelio“ (1920), „Bedarbis“ (1926), „Moderniškoji madona“ (1928). Žymiausi J. Zikaro monumentaliosios dekoratyvinės skulptūros darbai – „Knygnešys“ (1928) bei „Atlantai“ (Panevėžio banke, 1931). Svarbiausi 3 dešimtmečio darbai: reljefas Nežinomo kario paminklui Kaune Karo muziejaus sodelyje (1921), Nepriklausomybės paminklas prie Karo muziejaus Vienybės aikštėje (1928).

Kūrybai būdinga demokratiškumas, socialiniai motyvai, realizmo, akademizmo bruožai, impresionizmo elementai. Portretai lyriški, jautriai perteikti individualūs asmenybės bruožai.

J. Zikaro „Mąstytojas“ (1910, LDM) – „tipiškas šimtmečių sandūros skulptūros kūrinys, perteikiantis impresionizmo ir art nouveau poveikį akademinei skulptūrai. Reprezentuoja neoromantinį siekį realistiškai traktuotam žmogaus atvaizdui suteikti paslaptingumo, simbolinės prasmės“ [1].

 

Rodyk draugams

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1804 m. Mirė 1881 m.

Po 1822 m. studijavo Vilniaus universitete teisę, taip pat – tapybą ir piešimą pas Joną Rustemą (Jan Rustem), skulptūrą – pas K. Podčašinskį, nuo 1924 m. ir skulptūrą pas Kazimierą Jelskį (Kazimierz Jelski). Nuo 1826 m. dirbo ir tobulinosi Peterburge, nuo 1830 m. gyveno Lietuvoje.

Kūrė daugiausia smulkiosios skulptūros kūrinius (skulptūrėles, portretinius medalius, medalionus). Reljefiniai portretai: Tomo Zano, Adomo Mickevičiaus, Eustachijaus Tiškevičiaus (1850, LDM). Vienas garsiausių R. Sliezienio medalių – Eustachijaus Tiškevičiaus atvaizdas – tai „romantizmo portretinei skulptūrai įprastas atvaizdo komponavimas profiliu, leidžiantis išgauti išraiškingą silueto liniją, o laikotarpio ikonografijai būdingas portretuojamojo asmens – legendinių filomatų lyderio – pasirinkimas“ [1]. Skulptoriaus sukurti mažųjų formų biustai (S. Jundzilo, J. Sniadeckio) rodo ištikimybę klasicizmo estetikai. Yra žinoma ir J. Sliezienio tapytų portretų, pieštų karikatūrų.

 

Rodyk draugams

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1811 m. Mirė 1872 m.

Biografinių duomenų žinoma nedaug. Gyveno ir dirbo Vilniuje.

Kūrė mažųjų formų biustus, portretinius medalius, lipdė Vilniaus universiteto profesorių, įžymių Lietuvos, Lenkijos politikų, kultūros veikėjų (J. Sniadeckio, A. Mickevičiaus, V. Sirokomlės – 1858, J. Pileckio, K. Jelskio – 1855, K. Tyzenhauzo – 1857 ir kt.) biustus.

„J. Ostrovskis gerai jautė mažųjų formų plastines galimybes. Jo biustiniai portretukai dažniausiai frontalūs. Meninei įtaigai ir vaizdo dinamikai pasiekti naudojo plastinius masių kontrastus – kruopščiai sumodeliuota galva supriešinta su lygiomis drabužių plokštumomis“ [1]. Dauguma portretų, sukurti tiesiog iš natūros, pasižymi emocionalumu, įžvalgiai charakterizuoti.

 

Rodyk draugams


© 2017 Istoriniai Lietuvos Dailininkai | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt