BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2014-07-24ARŪNAS UOGINTAS

Dailininkas (tapytojas, scenografas). Gimė 1959 m. Šiauliuose.

Grafikės Redos Uogintienės vyras. 1983 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, Dailės fakultetą. 1990–1994 m. dirbo Šiaulių dailės mokyklos direktoriumi, 2000–2006 m. – Šiaulių dramos teatre dailininku-scenografu, nuo 2005 m. – Šiaulių universiteto Tapybos katedros docentas. Nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dailės parodose dalyvauja nuo 1983 m.: 1989–1997 m. surengė (kartu su žmona) teminį parodų ciklą apie Mažosios Lietuvos kaimą Giliją (dabar Matrosovo, Kaliningrado sritis, Rusija), dalyvavo parodose Lietuvoje (Šiauliuose, Vilniuje, Telšiuose) ir užsienyje (Šveicarijoje, Vokietijoje ir kt.).

A. Uogintas – tapytojas, scenografas, šiuolaikinio meno kūrėjas. Sukūrė scenografijų Šiaulių dramos teatro spektakliams, įvairiems muzikiniams renginiams. Išleido knygų: „Erdvės suvokimo problemos“ (2003) ir „Ritmas gamtoje ir mene“ (2005). LDM saugomi darbai: „Autoportretas“ (1983).

Rodyk draugams

2014-07-24LEONAS ŽYGAS

Dailininkas (tapytojas, scenografas). Gimė 1924 m. vasario 19 d. Biržuose. Mirė 1981 m.

Australijoje gyveno nuo 1948 m. 1953 m. jis pradėjo aktyviai dalyvauti parodose. 1957 m. ir 1958 m. buvo surengęs personalines parodas.

L. Žygas kūrė teatro dekoracijas ir kostiumus. LDM rinkinyje yra 9 L. Žygo kūriniai: abstrakcijos, realistinės išraiškos peizažai ir natiurmortai.

 

Rodyk draugams

2014-07-24MINDAUGAS NAVAKAS

Dailininkas (skulptorius, scenografas, fotografas, videofilmų kūrėjas). Gimė 1952 m. sausio 24 d. Kaune.

1977 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (skulptūrą). Parodose dalyvauja nuo 1977 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1981 m. Herderio premijos laureatas (1995). Dalyvavo daugelyje Šiaurės šalių bienalių, Venecijos bienalėje ir Pietų Korėjos Kvangju bienalėje, realizavo didelius skulptūrinius projektus Berlyne ir Pusane (Pietų Korėja). Baltijos Asamblėjos ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Vilniaus dailės akademijos profesorius.

M. Navakas – vienas labiausiai tarptautinėje plotmėje pripažintų šiuolaikinių Lietuvos dailininkų. Be skulptūros, jis kuria instaliacijas, autorines knygas, fotografijas ir scenografiją. Dailininkas dėmesį sutelkia į žmonių visuomenės dėsningumus, civilizaciją ir kultūrą, perima archetipinius ženklus ir savo paties sukurtų ženklų intervencija bando keisti esamą tvarką. Darbai iš akmens išsiskiria archajišku rūstumu ir lapidariškumu. Juose akcentuojamas medžiagos sunkumas ir stabilumas. Laikantis postminimalistinės tradicijos, konstrukcijos niekuo nedangstomos, skulptūros kūrimo žymės paliekamos gerai matomos.

LDM saugomi darbai: „Kalbininko Juozo Balčikonio portretas“ (1979), „Plaukikai“ (1979), „Vilniaus knygos meno trienalė“ (1981), „Simetriškas keturkojis“ (1981) ir kt.

 

Rodyk draugams

Dailininkė scenografė. Gimė 1955 m. Panevėžyje.

1978 m. baigė Stepo Žuko taikomosios dalės technikume meninio apipavidalinimo specialybę. 1984 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (scenografiją). Nuo 1984 m. dirba Vilniaus teatre „Lėlė“ dailininke-statytoja. Dailės parodose dalyvauja nuo 1985 m. Pelnė apdovanojimų: 2006 m. I vieta tarptautiniame teatro plakato konkurse (už plakatus spektakliui „Baltos pasakos“ (rengėjai – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir Marionečių teatrų festivaliui, skirtam Stasio Ušinsko 100-mečiui (2005, Vilniaus teatras „Lėlė“); 2007 m. Kultūros ministerijos premija ir „Auksinis scenos kryžius“ (už kaukes, lėles ir scenografiją spektaklyje „Daktaras Dolitlis“, Vilniaus teatras „Lėlė“).

A. Paukštienė apipavidalino spektaklių „Lėlės“ teatre: „Žvėrių karnavalas” (1984 m., režisierė Laima Lankauskaitė), „Kiškių sukilimas“ (1985 m., režisierė Laima Lankauskaitė), „Sveikas, ančiuk!“ (1988 m. pagal H. Ch. Anderseną, režisierė Laima Lankauskaitė), „Apie Jonelį“ (1990 m. pagal Žemaitės kūrinius, režisierius Rimas Driežis), „Pesis ir Iliuzija“ (1991 m. J. Sango pjesė pagal Jano Koko kūrinius, režisierius Algirdas Mikutis), „Atsitikimas ir keturi žvirbliai“ (1997 m. pagal Augustiną Gricių, režisierius Algirdas Mikutis), „Bjaurusis ančiukas” (1998 m. pagal H. Ch. Anderseną, režisierius Algimantas Pociūnas), „Trys paršiukai“ (1999 m. režisierius Algirdas Mikutis), „Katės namai“ (2002 m., režisierius Algirdas Mikutis), „Baltos pasakos“ (2005 m. režisierė N. Indriūnaitė), „Daktaras Dolitlis“ (2007 m. pagal Hugh Loftingo kūrinius, režisierius Rimas Driežis) ir kt. LDM saugomi darbai: „Langas“ (1987).

 

Rodyk draugams

Dailininkas (grafikas, scenografas). Gimė 1901 m. liepos 25 d. Radviliškyje. Mirė 1986 m. vasario 3 d. Šiauliuose.

Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. 1919 m. lankė dailininko T. Karnejevo tapybos kursus Saratove. 1921 m. grįžęs į Lietuvą dėstė dailę įvairiose mokyklose. Nuo 1923 m. dalyvavo parodose; tarptautinėse ekslibrisų parodose Briuselyje (1929), Los Andžele (1931, 1936), 1966, 1971, 1981 m. surengė individualias jubiliejines parodas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

G. Bagdonavičius – vienas iš Lietuvių ekslibriso pradininkų. Sukūrė grafikos ir tapybos kūrinių, vaizduojančių lietuvių architetūrą („Šiauliai“ – 1919, 1969, „Tytuvėnų architektūra“ – 1927, „Kretingos ansamblis“ – 1931, „Žarniai“ – 1971), plakatų, ekslibrisų. LDM saugomi darbai: „Tytuvėnai“ (1927, LDM), „Stelmužės ąžuolas“ (1928, LDM), „Šiaulių mokytojų seminarija“ (1929, LDM), „Šaukėnai“ (1939, LDM) ir kt. 1933–1951 m. apipavidalino apie 30 Šiaulių (Moljero „Tartiufas“ – 1933, F. Šilerio „Klasta ir meilė“ – 1941), Kauno, Klaipėdos dramos teatrų spektaklių, iliustravo knygų, žurnalų.

Kūriniai realistiški, jiems būdinga tikslus piešinys, stilizacija, moderno tendencijos. Išleido litografijų albumą „Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumas“ (1925). Suprojektavo nacionalinio stiliaus baldų.

 

Rodyk draugams

2014-07-24MEČISLOVAS BULAKA

Dailininkas (grafikas, tapytojas, scenografas). Gimė 1907 m. rugsėjo 12 d. Kapčiamiestyje (Lazdijų r.). Mirė 1994 m. spalio 21 d. Vilniuje.

1926 m. įstojo į Kauno meno mokyklą (mokėsi pas Mstislavą Dobužinskį, Adomą Galdiką), 1931 m. ją baigė. 1932–1940 m. dėstė piešimą vidurinėse mokyklose, 1940–1951 m. – Vilniaus dailės institute (1944–1945 – rektorius). Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1931 m.: 1936 m. „Mokslo“ knygyne Kaune surengė personalinę grafikos darbų parodą, 1997 m. – Vilniuje. 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje už iliustracijas J. Biliūno „Liūdnai pasakai“ (LDM) gavo aukso medalį.

Dailininkas sukūrė medžio raižinių („Miežiapjūtė“ – 1932, LDM), piešinių (ciklas „Vilniaus senamiesčio vaizdai“ – 1943–1950 (LDM), apipavidalino knygų (M. Mažvydo „Pirmoji lietuviška knyga“ – 1947, A. Juškos „Lietuviškos dainos“ – 1954, „Lietuviškos svodbinės dainos“ – 1955). Raižiniai tikslaus, griežto štricho, ekspresyvūs.

Sukūrė spektaklių Valstybės, Panevėžio dramos teatruose (A. Milerio „Komivojažerio mirtis“ – 1958, F. Diurenmato „Fizikai“ – 1967), kino filmų („Ignotas grįžo namo“ – 1957, „Gyvieji didvyriai“ – 1960).

 

Rodyk draugams

Dailininkas, architektas, scenografas. Gimė 1888 m. rugsėjo 6 d. Zmejinogorske, (Rusija). Mirė 1932 m. rugpjūčio 10 d. Karaliaučiuje.

1914 m. baigė Peterburgo dailės akademiją, architektūros fakultetą (mokėsi pas Leontijų Benua (Leontij Benua). 1917–1918 m. – Peterburgo dailės akademijos profesorius. 1919 m. persikėlė į Vilnių ir dirbo Švietimo liaudies komisariate. 1919–1921 m. gyveno Berlyne ir dirbo dailininku baldų fabrike. Nuo 1922 m. pastoviai gyveno Kaune, dirbo architektu, teatro dekoratoriumi, dėstė Meno mokykloje.

V. Dubeneckis – vienas iš moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas. Ankstyvieji projektai turi neoklasicistinių, barokinių bruožų (Kauno meno mokykla – 1923, M. K. Čiurlionio galerijos laikinieji rūmai – 1925, Valstybės teatro rekonstruotuoti rūmai  – 1923, su architektu M. Songaila). Kai kuriuose pastatuose (viešbučio „Lietuva“ interjeras, 1925, Kaune) naudojo lietuvių liaudies dailės motyvus. Vėlesniuose projektuose susipynę klasikos ir moderniosios architektūros bruožai: VDU Medicinos fakulteto rūmai (1931–1933), Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (1931–1936, su architektais K. Reisonu ir K. Krikščiukaičiu).

Menininkas dalyvavo klubo-teatro „Vilkolakis“ veikloje, sukūrė dekoracijų ir kostiumų Valstybės teatro spektakliams: V. Krėvės „Skirgaila“ (1924), Moljero „Tartiufas“, R. Vagnerio „Lohengrinas“ (abu 1926), G. Pučinio „Bohema“ (1927), P. Vaičiūno „Stabai ir žmonės“ (1928), G. Verdžio „Trubadūras“, I. Stravinskio „Ugnies paukštė“ (abu 1929) ir kt.

LDM saugomi darbai: „Autoportretas“, „Sruogos portretas“.

 

Rodyk draugams

2014-07-24ARTŪRAS ALIUKAS

Dailininkas (tapytojas, scenografas). Gimė 1961 m. Prilukuose (Černigovo sr., Ukraina).

1984 m. baigė Lietuvos vals­tybinį dailės institutą, monumentaliąją tapybą (freskos-mozaikos specialybė). Dailės parodose dalyvauja nuo 1985 m.

Žymesni dailininko darbai: „Kelionių prisiminimai“ (2004), „Veidrodis keturioms seserims“ (2005), „Sirenos tyla“ (2006) ir kt. A. Aliukas taip pat kuria scenografijas spektakliams (Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre).

LDM saugomas dailininko darbas „Skaitovė“ (1988, LDM).

 

Rodyk draugams

2014-07-24JERONIMAS ČIUPLYS

Dailininkas (akvarelininkas, scenografas). Gimė 1928 m. Kampiniuose (Marijampolės r.).

1953 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, monumentaliąją tapybą. Dailės parodose dalyvavo nuo 1967 m. Nuo 1970 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Dirbo filmografijos srityje: filmų „Eglė žalčių karalienė“ (1965), „Ave, vita!“ (1969), „Nerami rudens diena“ (1975) ir kt. dailininkas.

LDM saugomi darbai: „Poeto Vytauto Bložės portretas“ (1973, LDM), „Klaipėdos uoste“ (1975, LDM), „Didžioji kopa“ (1980, LDM), „Mano kaimas“ (1984, LDM) ir kt.

 

Rodyk draugams

Dailininkė, scenografė. Gimė 1922 m. rugsėjo 20 d. Kartenoje (Kretingos r.).

1948 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą (mokėsi pas Liudą Truikį). 1948–1980 m. buvo LTSR operos ir baleto teatro dailininkė, 1974–1980 m. vyr. dailininkė. Nuo 1951 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Nuo 1980 m. Lietuvos dailės instituto dėstytoja. Dailės parodose dalyvauja nuo 1950 m. LTSR nusipelniusi meno veikėja (1959), LTSR valstybinės premijos laureatė (1960).

Dailininkė sukūrė scenovaizdžių apie 100 operos ir baleto spektaklių: Jurgio Karnavičiaus „Gražina“ (1949), Dž. Pučinio „Bohema“ (1951) ir „Madam Baterflai“ (1965), Dž. Verdžio „Traviata“ (1952) ir „Aida“ (1963), L. Minkaus „Don Kichotas“ (1954, 1968 ir 1978), Vytauto Klovos „Vaiva“ (1958) ir „Duktė“ (1959; LTSR valstybinė premija – 1960), R. Vagnerio „Lohengrinas“ (1969), Vytauto Barkausko „Legenda apie meilę“ (1975), Juliaus Juzeliūno „Sukilėliai“ (1978) ir kt. Sukūrė tautinių drabužių projektų ansambliams „Lietuva“ (su Juozu Balčikoniu), „Rasa“, „Sutartinė“.

Ankstyviesiems R. Songailaitės-Balčikonienės scenovaizdžiams būdinga romantinis pakilumas, vėlesnieji kūriniai – monumentalūs, sąlygiški, stilizuotų formų.

 

Rodyk draugams


© 2017 Istoriniai Lietuvos Dailininkai | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt