BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2014-07-24STEPAS VARAŠIUS

Dailininkas tapytojas, kompozitorius, rašytojas, vertėjas. Gimė 1894 m. rugsėjo 1 d. Tytuvėnuose (Kelmės r.). Mirė 1982 m. Kaune.

Mokėsi Kauno piešimo kursuose, vėliau – Kauno meno mokykloje. 1924–1927 m. studijas tęsė Paryžiuje (Academie de la Grande Chaumiere). Dailės parodose dalyvavo nuo 1926 m.

LDM saugomi darbai: „Sanito fabriko Kaune racionalizatorius V. Dambrauskas“ (1961), „Profesoriaus Pauliaus Galaunės portretas“ (1978).

Rodyk draugams

Dailininkas, tapytojas, rašytojas. Gimė 1938 m. lapkričio 6 d. Kaune.

1965 m. baigė Lietuvos dailės institute scenografiją. Nuo 1960 m. dalyvauja parodose. 1961 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Ištrūko mano žirgai“. Išleido eilėraščių knygas – „Vartai po diemedžiu“ (1976), „Svetingumo namai“ (1980), „Krantas“ (1982), „Juokdarys“ (1985), „Portretas“ (1988), kurioms būdinga panteistinis artumas gamtai, tapybiškas vaizdas, rafinuota metafora. Poezijos rinkiniuose „Betliejus“ (1996), „Popierinė dėžutė“ (1998), „In fine“ (2004)  daiktiškumas siejamas su bibliniais įvaizdžiais. Išleido daugiau kaip 16 savo iliustruotų eilių knygų vaikams. Romane „Vilko dantų karoliai“ (1990–1997, 3 t.) menininko savimonės brendimas rodomas lemtingų tautai istorinių įvykių fone, tekstas asociatyvus, gausu poetinių įvaizdžių. Romane „Šešėliai“ (2001) gvildenama kaltės ir atleidimo tema. Romanuose „Laiškai iš Viešvilės“ (2001, išverstas į vokiečių ir lenkų kalbas), „Plunksnos. Kazbek“ (2003) ryški refleksija menininko ir jautrios psichikos žmogaus likimo motyvais.

L. Gutauskas dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje: Paryžiuje (1992), Sevilijoje ir Stokholme (1994), Lisabonoje (1995); individualios Lietuvoje – 1965, 1967, 1978, 1987, 1988, 1990, 1994, 1995, 1996. Nuo 1967 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1989 m. grupės „24“ narys.

Nutapė portretų: S. Gedos (1969), J. Apučio (1978), P. Mazūro (1983), taip pat –religinių, mitologinių, abstrakčių kompozicijų: „Ūla“ (1969), „Močiutės atminimui“ (1970), „Atsisveikinimas su sena sodyba“ (1974, LDM), „Motina. Vaikas ir sodas“ (1981), „Mergaitė su mediniu paukščiu“ (1982), „Žuvys ant žalios staltiesės“ (1983), „Malda“ (1993), ir natiurmortų. LDM saugomi darbai: „Taika“ (1967, LDM), „Cirkas ir žalias mėnulis“ (1967, LDM), „Autoportretas“ (1978, LFM), „Tado Ivanausko atminimui“ (1979, LDM), triptikas „Mikalojus Vilutis, Vladas Bagdonas, Audrius Naujokaitis“ (1985, LDM) ir kt.

L. Gutausko tapyba išsiskiria savita bendražmogiškų temų – amžinybės, tautos istorijos ir atminties, žmogaus tobulėjimo – interpretacija. Paveiksluose vyrauja sakralinė, iškilminga nuotaika, vaizdai metaforiški, paremti poetiniais įvaizdžiais, senovės graikų, Rytų civilizacijų, lietuvių tautodailės simboliais ir vaizdiniais, gamtos motyvai savitai perkurti.

Ankstyviesiems paveikslams būdinga ekspresyvus dekoratyvumas, rafinuota secesinė stilizacija, vėlesniems – statiški, simboliški, meditatyvūs vaizdai (figūros vaizduojamos sąlyginėje erdvėje, naudojami ikonografiniai elementai, simetriška, panaši į altorių paveikslus kompozicija, prislopintų sidabrinių spalvų gama).

2001 m. L. Gutauskas už prozos ir poezijos kūrinius buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline premija.

 

Rodyk draugams

Dailininkas (skulptorius, grafikas), rašytojas. Gimė 1939 m. rugsėjo 18 d. Veliuonoje (Jurbarko r.). Mirė 1999 m. vasario 2 d. Vilniuje.

1965 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, grafikos katedrą. Nuo 1967 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose.

LDM saugomi darbai: „Petrogradas“ (1967). Dailininkas parašė poezijos knygą „Ledynų motina” (1988), novelių knygas „Tėvonija” (1998, pelnė Petro Cvirkos premiją – 1999) ir „Rugiuose prie obelų” (2001).

 

Rodyk draugams

2014-07-23TADAS DAUGIRDAS

Archeologas, dailininkas, rašytojas. Gimė 1852 m. vasario 27 d. Torbine (Naugardo sr., Rusija). Mirė 1919 m. lapkričio 1 d. Kaune.

Mokėsi Rygos ir Vilniaus (čia įstojo 1869 m., paveiktas dailininkų Eduardo ir Alfredo Römerių) piešimo mokyklose, Peterburgo (1870) ir Miuncheno (1872–1876) dailės akademijose. Buvo Kuršo literatūros ir meno draugijos narys (1882). Nuo 1907 m. – Kauno miesto muziejaus konservatorius, nuo 1909 m. – direktorius. 1910 m. ir 1914 m. T. Daugirdas dalyvavo Lietuvių dailės draugijos parodose. 1917 m. buvo komisijos, kuri rengė Lietuvos tautinės vėliavos projektą, narys.

Nuo 1881 m. susidomėjo archeologija, atlieko eilę kasinėjimų Lietuvoje. Daug keliavo, lankė istorines vietas, sistemingai registravo senovės kultūros paminklus. 1919 m. – Lietuvos Archeologijos komisijos pirmininkas. Paskelbė nemažai archeologinių, istorinių straipsnių. Aktyvus politikos, kultūros veikėjas. Palaidotas Ariogaloje.

Kaip dailininkas T. Daugirdas nepasižymėjo dideliais gabumais. Nutapė realistinių paveikslų („Prie Dubysos“, 1889 – LDM), tačiau daugiausia dirbo taikomojo meno srityje (projektavo vitražus Kauno miesto muziejui, kūrė baldus ir kt.), sukūrė nemažai taikomojo meno kūrinių, kuriuose ryškūs liaudies meno elementai. taip pat kūrė dekoracijas įvairiems spektakliams.

Rodyk draugams


© 2017 Istoriniai Lietuvos Dailininkai | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt