BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dailininkas (akvarelininkas, skulptorius, keramikas). Gimė 1938 m. Arminuose (Alytaus r.).

1963 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, keramiką. Dailės parodose dalyvauja nuo 1965 m.: surengė daugiau nei 50 personalinių parodų, dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Japonijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt.). Nuo 1974 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Dirbo Druskininkuose piešimo mokytoju, vyr. dailininku ir kūrybinės grupės vadovu meno gaminių įmonėje, nuo 1990 m. – vyr. dailininku AB „Ūla“, nuo 1996 m. – „Draugystės“ sanatorijoje, 1998–1999 m. – UAB „Naujoji Ūla“ dizaineriu. Nuo 2003 m. dirba „Draugystės” sanatorijoje meno terapijos organizatoriumi. A. Šuliauskas dalyvavo kuriant V. K. Jonyno dailės mokyklą. 1976–1978 m. buvo šios mokyklos visuomeninis vadovas, dėstytojas.

LDM saugomi darbai: „Dukters portretas“ (1979), „Žalias namas prie Druskonio“ (1979), „Pirmūnės portretas“ (1980).

Rodyk draugams

2014-07-24GVIDAS RAUDONIUS

Dailininkas keramikas. Gimė 1952 m. gegužės 12 dieną.

1972–1977 m. mokėsi Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1977 m. dalyvauja Lietuvoje ir užsienyje rengiamose parodose (Lietuvos taikomosios dailės parodos, Baltijos šalių taikomosios dailės parodos, Konceptualios keramikos parodos „Dailininkas ir gamta“, Lietuvos ir užsienio keramikų simpoziumų parodos). Nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Kūrybai būdinga monumentalus paprastumas, meno ir amato sintezė. LDM saugomi darbai: „Augalas“ (1988).

 

Rodyk draugams

2014-07-24JONAS MIKĖNAS

Dailininkas keramikas. Gimė 1899 m. rugsėjo 17 d. Skardupilyje (Latvijoje). Mirė 1988 m.

1919–1940 m. tarnavo Lietuvos karo aviacijoje. 1929 m. baigė Kauno meno mokyklą.

1944 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto keramikos fakultetą. Nuo 1940 m. dirbo pedagoginį darbą Kauno ir Vilniaus dailės institutuose (profesorius – 1977). Nuo 1945 m. dalyvavo Lietuvoje ir užsienyje rengiamose parodose.

J. Mikėnas kūrė dekoratyvinės keramikos dirbinius (dekoratyvinės lėkštės „Naktinis skridimas“, „Žalias paukštis“ – abu 1947, „Žuvys“ 1961, „Rudens lapai“ 1946; visi LDM), keramikos kūrinius interjerams, buitinę keramiką (Žvakidė 1949, Lempos gaubtas 1950, stalo lempos – 1955; visi LDM). Didelį dėmesį skyrė plastinei kūrinių formai, siluetui, dekoravimo saikingumui, technologijos meistriškumui. Nepralenkiamo meistriškumo keramikas pasiekė, naudodamas redukcinės technikos žvilgančias ir matines glazūras. Sukūrė daugybę įvairių vazelių ir vazų („Vaza su driežiukais“ 1944, „Rutulinė vaza“ 1949, „Vaza su dangčiu“ 1955 – visos LDM). Jų dekoravimui dažniausiai naudojo lietuvių liaudies dailės augalinius motyvus. Keramiko sukurti indai yra originalūs, monumentalių formų, paprastų proporcijų, savito ir gražaus silueto, funkcionalūs.

J. Mikėnas žinomas ir kaip geras pedagogas, išugdęs daug garsių Lietuvos keramikų: B. Zygmantaitę, E. Tulevičiūtę, L. Vazalinskienę, M. Vrubliauską. Parašė vadovėlį „Dailiosios keramikos technologija” (1967) bei monografiją apie savo mokytoją prof. L. Strolį (1960; išleista rusų kalba).

 

Rodyk draugams

Dailininkas keramikas. Gimė 1910 m. Mirė 1989 m.

Ankstyvojoje kūryboje (vazelės, švilpukai) jaučiama liaudies meno įtaka; vėliau tapė ant vazų sudėtingas siužetines kompozicijas, kūrė monumentalius keraminius antkapinius paminklus, taip pat – griežtas, konstruktyvių formų kompozicijas („Mano sodas“, 1973).

 

Rodyk draugams

2014-07-24LIUDVIKAS STROLIS

Dailininkas (keramikas), pedagogas. Gimė 1905 m. rugsėjo 1 d. Gankiuose (Šiaulių apskr.). Mirė 1996 m. gruodžio 28 d. Kaune.

1927–1929 m. tapybos mokėsi Kauno meno mokykloje. 1929–1933 m. tapybos ir keramikos mokėsi Paryžiuje privačiose studijose ir Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje (Conservatoire National des Arts et Me’Fiers). Parodose dalyvauti pradėjo 1936 m. Pedagoginį darbą dirbo nuo 1935 m. (nuo 1946 – profesorius). LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1965), LTSR liaudies dailininkas (1975).

L. Strolis – lietuvių keramikos maestro, jo kūryba ir pedagoginė veikla turėjo didelę įtaką profesionaliosios lietuvių keramikos raidai. L. Strolis sukūrė servizų (alaus – 1936, vyno – 1960), dekoratyvinių vazų („Flora“, „Žuvų karalystė“ – abi 1938, „Taika“ – 1953, „Lašišos“ – 1959), lėkščių („Plekšnės“ – 1944, „Žuvys“ – 1952, su žalčiais – 1965) ir kt.

Darbai aiškios paskirties, subtilių, dažnai tamsių (juoda, pilka, tamsiai mėlyna) spalvų; matyti, kad menininkas ieško spalvinių niuansų. Kaip kūryboje, taip ir pedagoginėje veikloje L. Strolis mokymo procesą kreipė tautine linkme, siūlydamas modernų liaudiškos kūrybos interpretavimą, drąsiai eksperimentavo net būdamas solidaus amžiaus. Dailininkas tai pat buvo ir visuomeniškai aktyvus žmogus, dalyvavo kuriant Lietuvos dailininkų sąjungą, ne vienerius metus vadovavo taikomosios dailės sekcijai.

 

Rodyk draugams

Dailininkas keramikas. Gimė 1959 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdoje.

Keramikės Dalios Laučkaitės- Jakimavičienės vyras. 1977–1984 m. mokėsi Lietuvos valstybiniame dalės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), Keramikos katedroje. Nuo 1981 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (individualios Klaipėdoje 1992, 1993, Vilniuje 1994, 1995, 1997, 1998, 2003, Utrechte 1996 ir kitur), nuo 1986 – tarptautiniuose keramikos ir porceliano simpoziumuose. Nuo 1988 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1989 m. – Vilniaus dailės akademijos dėstytojas (docentas – 2000). Nuo 2000 m. – Vilniaus dailės akademijos Keramikos katedros vedėjas.  1996 m. R. Jakimavičius gavo Europos keramikos centro stipendiją Hertogenboše (Nyderlandai), dirbo Akrono universitete (2001), Keramikos centre Filadelfijoje (2002).

R. Jakimavičius sukūrė dekoratyvinių teminių ir skulptūrinių figūrinių kompozicijų, instaliacijų, pano interjerams, servizų, indų (kompozicijos „Mergvakaris“ 1984, „Šuo“ 1986, „Moterys“ 1987, „Fontanas“ 1995, „Skaičiuotė I–X“ 1998, instaliacijos „Iš daiktų gyvenimo“ 1996, „Naujoji šventykla – Lemputė“ 1997, „Nedidelės permainos“ 2001, „Indas ir kūnas“ 2003). Dailininkas naudoja molį, šamotą, porcelianą.

R. Jakimavičiaus kūriniams būdinga postmodernistinės konceptualiosios keramikos pakraipos; lakoniškos, stilizuotos, subtiliai modeliuotos formos derinamos su išdidintomis, groteskiškomis, sarkastiškomis.

 

Rodyk draugams

Dailininkė, keramikė. Gimė 1964 m. kovo 31 d. Kaune. 1977–1979 m. mokėsi Vilniaus vaikų dailės mokykloje. 1979–1984 m. studijavo Kauno Stepo Žuko dailės technikume (keramikos specialybė). 1984–1990 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje (keramikos ir porceliano specialybė). Dalyvauja parodose nuo 1990 m.; individualios parodos surengtos Birštone (1994), Kaune (1997, 2000). Nuo 1995 m. – Dailininkų sąjungos narė.

LDM saugomi darbai: „Rojaus sodas – bonsai“ (1992).

 

Rodyk draugams

2014-07-24JUOZAS GECEVIČIUS

Dailininkas (akvarelininkas, keramikas). Gimė 1930 m. Vytautiškėje (Lazdijų r.).

1962 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (keramiką). Dailės parodose dalyvauja nuo 1962 m. Nuo 1980 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

LDM saugomi darbai: „Sudužę laivai“ (1964), „Pakalnių piliakalnis“ (1965), „Akacijų gatvė“ (1967), „Žmonos portretas“ (1980).

 

Rodyk draugams

Dailininkė, keramikė. Gimė 1931 m. rugsėjo 18 d. Šiauliuose. Mirė 2002 m. rugsėjo 27 d. Vilniuje.

1961 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1961–1994 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate, 1994–1996 m. bendrovėje „Vilniaus dailė“. Nuo 1961 m. dalyvavo parodose Lietuvoje (individuali 1981 Vilniuje) ir užsienyje, tarptautiniuose simpoziumuose. Nuo 1964 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

D. Gobytė-Daunorienė sukūrė serijinių ir mažatiražių buitinės dekoratyvinės keramikos dirbinių (servizai, lėkštės, žvakidės, veidrodžiai, peleninės, vazos), dekoratyvinių dirbinių interjerams (dekoratyvinės sienelės kavinėje „Eglė“ Kaune, 1961, gėlių parduotuvėje „Varsa“ Vilniuje, 1969, Lietuvos RTV komitete, 1972, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje, 1978, dekoratyvinė sienos plastika Valkininkų vaikų sanatorijoje, 1974, vazos kavinėje „Dainava“ Vilniuje, 1964, grindų pano sanatorijoje „Eglė“ Druskininkuose, 1981).

Dailininkė savitai interpretavo tradicinių indų, taip pat – cilindro, rutulio, kubo formas („Dekoratyvinės formos“ 1971, vaza „Kvadratas“, dekoratyvinė kompozicija „Žaidimas“ – abi 1980). Dirbinius dengė vienspalve matine glazūra, subtiliai naudojo spalvas (rudą, žalsvą, mėlyną, baltą), molį derino su metalu (Vaza 1963) arba medžiu (Vazos 1981). Monumentalią plastiką darniai siejo su architektūrine erdve.

 

Rodyk draugams

Dailininkė, keramikė. Gimė 1933 m. birželio 1 d. Kuršėnuose.

1951–1957 m. studijavo Vilniaus dailės institute (dabar Lietuvos dailės akademija), įgijo keramikos specialybę (mokytojai – L. Žuklys, J. Mackonis, L. Vaineikytė, J. Mikėnas, L. Strolis ir kt.). 1957–1999 m. dirbo Lietuvos dailės akademijoje (docentė – 1996). Dėstė keramikos technologiją, piešimą, erdvinių formų pagrindus. Dabar G. Jacėnaitė dirba Pedagogų profesinės raidos centre (dėsto piešimą ir erdvinių formų pagrindus). Kūrybinį darbą dirba nuo 1957 m. Menininkė dalyvauja įvairiose taikomosios dailės parodose; surengė 15 personalinių parodų (Vilniuje: 1973, 1974, 1983, 1995, 1998, 2000, 2002, 2005 ir kitur).

G. Jacėnaitė sukūrė keraminių skulptūrėlių ir jų kompozicijų („Piemenaitės“ 1970,  „Žemaičių karys“ 1971, „Kerdžius“ 1980 (LDM), ciklai „Cirkas“ 1973–1974, „15 kareiviško gyvenimo“ 1977, „Sodininkai“ 1980, „Poliklinikoje“ 1982, „Neišaiškinti gamtos reiškiniai“ 1983), pano (Marijampolės, Alytaus ir kt. mokyklose).

Keramikės darbai dažniausiai iš šamoto, raiškių formų, ekspresyvios lipdybos, humoristiniai; vėlesniems kūriniams būdinga istorinė, mitologinė tematika.

 

Rodyk draugams


© 2017 Istoriniai Lietuvos Dailininkai | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt