BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dailininkas, grafikas. Gimė 1909 m. rugsėjo 2 d. Gečaičiuose (Plungės r.). Mirė 1960 m. gruodžio 7 d. Čikagoje.

1935 m. baigė Kauno meno mokyklą (mokytojai – Adomas Galdikas, Petras Kalpokas, Justinas Vienožinskis, Juozas Zikaras ir kt). Priklausė dailininkų grupei „Forma“. Nuo 1934 m. dalyvavo dailės parodose. 1935–1938 m. studijavo dailę Paryžiuje: baigė Aukštąją nacionalinę dailės mokyklą (Ecole Nationale Souperieure des Beaux-Arts) ir Nacionalinę meno ir amatų mokyklą (Conservatoire Nationale des Arts et metiers). Už M. Valančiaus „Žemaičių vestuvių“ (1937, LDM) iliustracijas (diplominis darbas; išleista 2000, Vilniuje) laimėjo Paryžiaus pasaulinės parodos garbės prizą (1937), Lietuvos taupomųjų kasų premiją (1938). Grįžęs į Lietuvą dėstė Kauno meno mokykloje, nuo 1942 m. Vilniaus dailės akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1948 m. gyveno JAV. Dirbo kaip grafikas ir publicistas: bendradarbiavo „Vaire”, „Naujojoje Romuvoje”, „Aiduose”, „Žiburiuose”, 1946 m. dirbo „Minties” žurnalo Dailės skyriaus redaktoriumi.

Sukūrė estampų (medžio raižiniai „Malda“ – 1937, „Piemenė“ – 1938, ciklai „Žemaičių Kalvarijos“ – 1939–1948, „Žemaičių simfonijos“ – 1948), iliustravo knygų (Žemaitės „Petras Kurmelis“ – 1935–1938 (neišleista), S. Nėries „Eglė žalčių karalienė“ – 1940 (LDM) ir „Žalčio pasakos“ – 1947, V. Mačernio „Poezija“ – 1961). LDM saugomi darbai: „Sėdinčio vyro aktas“ (1933, LDM), „A. Galdiko portretas“ (1935, LDM), „Bažnytkaimis“ (1937, LDM), „Į turgų“ (1940, LDM) ir kt.

Kūriniams būdinga darni, raiški kompozicija, stilizuotos, ekspresyvios formos, lakoniška, moderni raižysena.

 

Rodyk draugams

Dailininkas (grafikas, scenografas). Gimė 1901 m. liepos 25 d. Radviliškyje. Mirė 1986 m. vasario 3 d. Šiauliuose.

Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. 1919 m. lankė dailininko T. Karnejevo tapybos kursus Saratove. 1921 m. grįžęs į Lietuvą dėstė dailę įvairiose mokyklose. Nuo 1923 m. dalyvavo parodose; tarptautinėse ekslibrisų parodose Briuselyje (1929), Los Andžele (1931, 1936), 1966, 1971, 1981 m. surengė individualias jubiliejines parodas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

G. Bagdonavičius – vienas iš Lietuvių ekslibriso pradininkų. Sukūrė grafikos ir tapybos kūrinių, vaizduojančių lietuvių architetūrą („Šiauliai“ – 1919, 1969, „Tytuvėnų architektūra“ – 1927, „Kretingos ansamblis“ – 1931, „Žarniai“ – 1971), plakatų, ekslibrisų. LDM saugomi darbai: „Tytuvėnai“ (1927, LDM), „Stelmužės ąžuolas“ (1928, LDM), „Šiaulių mokytojų seminarija“ (1929, LDM), „Šaukėnai“ (1939, LDM) ir kt. 1933–1951 m. apipavidalino apie 30 Šiaulių (Moljero „Tartiufas“ – 1933, F. Šilerio „Klasta ir meilė“ – 1941), Kauno, Klaipėdos dramos teatrų spektaklių, iliustravo knygų, žurnalų.

Kūriniai realistiški, jiems būdinga tikslus piešinys, stilizacija, moderno tendencijos. Išleido litografijų albumą „Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios vaizdų albumas“ (1925). Suprojektavo nacionalinio stiliaus baldų.

 

Rodyk draugams

2014-07-24MEČISLOVAS BULAKA

Dailininkas (grafikas, tapytojas, scenografas). Gimė 1907 m. rugsėjo 12 d. Kapčiamiestyje (Lazdijų r.). Mirė 1994 m. spalio 21 d. Vilniuje.

1926 m. įstojo į Kauno meno mokyklą (mokėsi pas Mstislavą Dobužinskį, Adomą Galdiką), 1931 m. ją baigė. 1932–1940 m. dėstė piešimą vidurinėse mokyklose, 1940–1951 m. – Vilniaus dailės institute (1944–1945 – rektorius). Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1931 m.: 1936 m. „Mokslo“ knygyne Kaune surengė personalinę grafikos darbų parodą, 1997 m. – Vilniuje. 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje už iliustracijas J. Biliūno „Liūdnai pasakai“ (LDM) gavo aukso medalį.

Dailininkas sukūrė medžio raižinių („Miežiapjūtė“ – 1932, LDM), piešinių (ciklas „Vilniaus senamiesčio vaizdai“ – 1943–1950 (LDM), apipavidalino knygų (M. Mažvydo „Pirmoji lietuviška knyga“ – 1947, A. Juškos „Lietuviškos dainos“ – 1954, „Lietuviškos svodbinės dainos“ – 1955). Raižiniai tikslaus, griežto štricho, ekspresyvūs.

Sukūrė spektaklių Valstybės, Panevėžio dramos teatruose (A. Milerio „Komivojažerio mirtis“ – 1958, F. Diurenmato „Fizikai“ – 1967), kino filmų („Ignotas grįžo namo“ – 1957, „Gyvieji didvyriai“ – 1960).

 

Rodyk draugams

Dailininkas (tapytojas, grafikas). Gimė 1911 m. gegužės 2 d. Kaune. Mirė 1944 m. ten pat (?).

Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais buvo pasitraukęs į Rusiją. 1920 m. grįžo į Lietuvą.

1932 m. baigė Kauno meno mokyklos Grafikos studiją. Nuo 1933 m. dalyvavo parodose. Per Antrąjį pasaulinį karą kalintas Kauno gete (žūties aplinkybės nežinomos).

Sukūrė (medžio raižinio, linoraižinio technika) knygų iliustracijų (Z. Margolino satyrai „Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę“ – 1937, jidiš k.), estampų: peizažų („Senamiestis“ – 1932, „Gatvelė naktį“ – 1939), buitinių kompozicijų („Prie ligonio  – 1933). Žymiausi kūriniai – VDU profesorių (ciklas „12 iš universiteto“, 1935–1937, LDM) ir kitų Lietuvos kultūros veikėjų portretai. Išliko tik keli tapybos darbai. LDM saugoma  „Žydas sinagogoje“ (1933, LDM), „Vilniaus senamiestis“ (1938, LDM).

Kūriniai dramatinės įtampos, turi ekspresionizmo bruožų.

 

Rodyk draugams

2014-07-24MARCĖ KATILIŪTĖ

Dailininkė, grafikė. Gimė 1912 m. balandžio 24 d. Ivoškiuose (Joniškio r). Mirė 1937 m. balandžio 5 d. Kaune.

1929 m. įstojo į Kauno meno mokyklą ir 1935 m. ją baigė. 1935 m. dirbo mokytoja Palangos vidurinėje mokykloje. 1937 m. grįžo į Kauną ir dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje konservatore. Parodose dalyvavo nuo 1935 m. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už raižinius apdovanota aukso medaliu. Dirbo taip pat vaikų knygų iliustravimo srityje.

Sukūrė piešinių, eskizų, estampų („Motina“ (LDM), „Žadina“, „Moteris su dviem vaikais“ (LDM) –  visi 1935, „Bulves skuta“, „Urtė“, „Sesers Stasės portretas“, „Autoportretas“ – visi 1936 (LDM), iliustravo knygų (V. Tamulaičio „Kiškelio užrašai“ – 1935, P. Cvirkos „Napalys bailys“, K. Jakubėno „Riešutėliai“, A. Vaičiulaičio „Mūsų mažoji sesuo“ – visos 1936), sukūrė iliustracijų I. Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ (1936, neišspausdinta; 1937 Paryžiaus pasaulinės parodos aukso medalis), nutapė paveikslų.

Grafikės kūriniuose vyrauja moters gyvenimo tematika, ryški tautodailės įtaka. Darbai ekspresyvūs, dramatiškos nuotaikos.

Dailininkė nusižudė. 1940 m. surengtoje  pomirtinėje grafikės parodoje Kaune buvo eksponuoti 446 darbai, daugiausia eskizai, linoraižiniai ir tapybos darbai.

 

Rodyk draugams

Dailininkas, grafikas. Gimė 1907 m. rugsėjo 7 d. Klykoliuose (Akmenės r.). Mirė 1977 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje.

1933 m. baigė Kauno meno mokyklą, grafikos studiją. 1945–1948 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute (taikomosios grafikos  fakulteto dekanas;  docentas – 1945). Dailės parodose pradėjo dalyvauti nuo 1932 m., buvo „Ars“ grupės parodų dalyvis, bendradarbiavo „Trečiojo fronto“ draugijos veikloje. Dirbo lakštinės grafikos, teatro dekoracijos, knygų apipavidalinimo ir iliustravimo srityse.

T. Kulakauskas – bene daugiausiai (apie 70) knygų viršelių 4 dešimtmetyje sukūręs dailininkas. Ankstyvojoje kūryboje jaučiami art deco principai, modernėjimo siekis. Sausos adatos, oforto technika sukūrė estampų („Ožkos“ – 1933, „Moters galva“ – 1935, Jovaro portretas – 1946, „Audėja“ – 1962), iliustravo ir apipavidalino knygų (Sofoklio „Tragedijos“ – 1939, K. Čiukovskio „Daktaras Aiskauda“ – 1957, Kazio Binkio „Atsiskyrėlis Antanėlis“ – 1968), sukūrė piešinių (Balio Sruogos – 1947, Antano Vienuolio – 1953, Juozo Mikėno – 1964), karikatūrų (Antano Venclovos šaržas, 1930 (LDM), plakatų. LDM saugomi darbai: „Mergaitė skaito laišką“ (1933, LDM), „Šokis“ (1937, LDM), „Dionizo šventė“ (1937, LDM), K. Korsako portretas (1949, LDM) ir kt. Dailininkas taip pat apipavidalino spektaklių: Vinco Krėvės „Žentas“ (1931, Valstybės teatre), O. Vaildo „Žvaigždės vaikas“ (1966, Lietuvos dramos teatre).

 

Rodyk draugams

2014-07-24JONAS MARTINAITIS

Dailininkas (grafikas, tapytojas). Gimė 1898 m. Pavarlyčiuose (Radviliškio r.). Mirė 1947 m. lapkričio 29 d. Šeduvoje (Radviliškio r.).

1922–1926 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, tapybos studijoje. 1940 m. buvo surengęs akvarelės parodą Kaune. Dailės parodose pradėjo dalyvauti nuo 1930 m. Periodinėje spaudoje išspausdino daug karikatūrų. Dirbo grafikos (karikatūros) ir akvarelės srityse, iliustravo knygų (J. Hašeko „Šaunaus kareivio Šveiko nuotykiai“, 1944, LDM).

LDM saugomos karikatūros: „Gyvulių ir paukščių protestas“ (1936, LDM), „Moteris su sapnininku“ (1938, LDM), „Šalna“ (4 dešimtmetis, LDM) ir kt.

 

Rodyk draugams

Dailininkas (grafikas, tapytojas). Gimė 1906 m. gegužės 12 d. Bedaliuose (Šakių r). Mirė 1989 m.

1935 m. baigė Kauno meno mokyklą (mokytojas Mstislavas Dobužinskis), 1938 m. – Paryžiaus Valstybinę meno ir amatų mokyklą (Conservatoire Nationale des Arts et Matiers) ir Valstybinę aukštąją meno mokyklą (Ecole Nationale Souperieure des Beaux-Arts). Priklausė „Formos“ dailininkų kolektyvui. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už iliustracijas lietuvių liaudies pasakai „Gulbė karaliaus pati“ (LDM) apdovanotas Didžiuoju prizu. 1939 m. Kaune surengė personalinę tapybos ir grafikos darbų parodą. 1940–1941 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

V. Petravičius – lietuvių grafikos klasikas. Žymesni dailininko darbai: iliustracijos knygoms „Marti iš jaujos“ (1937, LDM), S. Čiurlionienės „Šventmarė“ (1937, LDM), F. Kiršos „Tolumos“ (1947), B. Sruogos „Giesmė apie Gediminą“ (1952, LDM), K. Bradūno „Devynios eilės“ ir kt.

Kūriniams būdinga autentiškas primityvumas, paprastumas, lietuvių buities detalės, ornamentika, lyriškumas. Tapybos darbuose dailininkas labiau akcentuoja koloritą negu piešinį.

Rodyk draugams

Dailininkas, grafikas. Gimė 1910 m. vasario 24 d. Paliepyje (Lazdijų r.). Mirė 1973 m. sausio 3 d.

1935 m. baigė Kauno meno mokyklą, grafikos studiją (mokytojas Adomas Galdikas). Priklausė „Ars“ ir „Formos“ dailininkų kolektyvams. Tobulinosi Venecijoje, Florencijoje ir Romoje. Dailės parodose dalyvavo nuo 1934 m. Pasaulinėje 1937 m. parodoje Paryžiuje už iliustracijas Maironio baladei „Jūratė ir Kastytis“ (LDM) apdovanotas Garbės diplomu. Tais pačiais metais dalyvavo pasaulinėje litografijos ir medžio raižinių parodoje Čikagoje. 1937–1944 m. dirbo Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje konservatoriumi. Dirbo lakštinės grafikos ir knygų iliustravimo srityje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946 m. Augsburge įsteigė privačią dailės studiją-mokyklą. Nuo 1949 m. gyveno Australijoje.

Sukūrė iliustracijų knygoms: „Seku seku pasaką“ (1935), V. Krėvės „Skerdžius“, P. Jurkaus „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ (1948). LDM saugomi darbai: „Kerdžius trimituoja“ (1933, LDM), „Šv. Stanislovas“ (1935, LDM), „Kretkampis. Sodyba“ (1939, LDM) ir kt.

Darbuose ryšku moderni dekoratyvinė forma, simbolinis vaizdas.

 

Rodyk draugams

Dailininkas, grafikas. Gimė 1907 m. lapkričio 6 d. Dovainiškyje (Pakruojo r.). Mirė 1986 m.

1927–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1933 m. baigė Valstybinę meno ir amatų mokyklą (Conservatoire Nationale des Arts et Metiers) Paryžiuje. Ten pat lankė Dailiosios spaudos mokyklą ir pas prof. Huvei Dailės akademijoje studijavo litografiją. 1933–1940 m. dirbo „Spindulio“ spaustuvėje Kaune. Dailės parodose dalyvavo nuo 1930 m. 1937 m. pasaulinėje Paryžiaus parodoje už iliustracijas K. Puidos „Vienos nakties dykūnui“ apdovanotas „Grand Prix“, už plakatus – aukso medaliu. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

J. Steponavičius sukūrė estampų: litografijos – „Tėvo portretas“ (1930, LDM), „Paryžiaus gatvė naktį“, „Nukryžiuotasis“ (abu – 1932, LDM), „Paryžiaus gatvės muzikantai“ (LDM), „Vaižganto portretas“ (abu 1933); medžio raižiniai – „Sunkvežimis“ (1931), „Sopulingoji“ (1933), „Jono Jablonskio portretas“. Taip pat sukūrė iliustracijų K. Puidos „Vienos nakties dykūnui“ (1937, Paryžiaus tarptautinės parodos didysis prizas), A. Giedriaus „Tėvelių pasakoms“ (1947), plakatų, ekslibrisų, pašto ženklų, apipavidalino knygų (H. Teno „Meno filosofija“, 1938–1940, 2 t. (LDM).

Dailininko darbuose ryški kubizmo įtaka; jiems būdinga konstruktyvios, apibendrintos, geometrizuotos formos, šviesšešėlių kontrastai.

 

Rodyk draugams


© 2017 Istoriniai Lietuvos Dailininkai | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt