BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dailininkas (skulptorius, architektas). Gimė 1877 m. lapkričio 20 d. Totmoje (Vologdos sr., Rusija). Mirė 1919 m. sausio 10 d. Vilniuje.

1897–1901 m. studijavo Vienos architektūros institute, 1902–1909 m. Paryžiaus dailės mokykloje (pas skulptorių A. Mersjė). Nuo 1904 m. dalyvavo parodose.  Sukūrė daugiafigūrę skulptūrinę kompoziciją, skirtą Žalgirio mūšio 500-osioms metinėms (Krokuva, 1910; per Antrąjį pasaulinį karą nugriauta, vėliau atstatyta), Trijų Kryžių paminklą Vilniuje (1916), Tado Kosciuškos paminklinę lentą Vilniaus šv. Jono bažnyčioje (1917), paminklų projektų (Tado Kosciuškos, Kęstučio, abu 1904–1906). Suprojektavo Šiluvos koplyčią  (1903, pastatyta 1912–1924), Vilniaus Jėzaus širdies bažnyčią (1913–1919).

Simbolinis paminklas Trys Kryžiai (1950 – susprogdinti, 1989 – atstatyti) ženklina spėjamą vietą, kurioje XIV a. buvo nukankinti septyni pranciškonų vienuoliai. Dėl istorinės praeities ir vietos miesto panoramoje šis paminklas tapo vienu iš plačiai žinomų sostinės atributų.

Kūriniams turėjo įtakos modernas ir ankstyvasis konstruktyvizmas. A. Vivulskis pastatuose savitai interpretuoja romaninio ir gotikos stiliaus formas, racionaliai konstruoja tūrius. Iš kitų jo darbų žinomi: „Besišypsančio vyro biustas“ (1911), „Upės vaizdas“, „Kovojantis vyras su skydu“ (1908–1909), „Mergaitės galva“.

 

Rodyk draugams

Dailininkas, architektas. Gimė 1930 m. liepos 7 d. Kaune. Mirė 1992 m. gegužės 3 d. Vilniuje.

1954 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1954–1976 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse gamybinėse dirbtuvėse Vilniuje, Paminklų konservavimo institute (grupės vadovas, projektų vyr. architektas). 1961–1968 m. ir 1976–1978 m. dėstė Lietuvos dailės institute.

Pagal architekto projektus pastatyta: J. Biliūno antkapinis paminklas (1958), A. Baranausko ir A. Vienuolio muziejai (1982, visi Anykščiuose), Paminklų konservavimo instituto pastatas Vilniuje (1969), įrengta aikštė su A. Vienuolio paminklu (1982, skulptorius Petras Aleksandravičius) Anykščiuose. Parengė skulptūrinių paminklų („Motina“ Pirčiupiuose, 1960, skulptorius Gediminas Jokūbonis; monumentas „Pergalė“ Kryžkalnyje, 1970: skulptorius Bronius Vyšniauskas, dailininkas K. Morkūnas, LSSR valstybinė premija 1973, su kitais (1999 perkeltas į Grūto parką); L. Gucevičiaus paminklas Migonyse (Kupiškio r.), 1978,  savivaldybė, skulptorius Petras Aleksandravičius) architektūrines dalis, restauravimo projektus: Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniuje (1960), Žagarės dvaro žirgyno (1980).

Suprojektavo individualių gyvenamųjų namų, interjerų, antkapinių paminklų. Nuliejo akvarelių su Vilniaus architektūros vaizdais. LDM saugomi darbai: „D. Poškos baublys Bijotuose“ (1985, LDM), „Kauno rotušė“ (1985, LDM), „Kuršių nerija“ (1986, LDM), „Vilniaus senamiesčio kiemas“ (1986, LDM), „Vilniaus Aušros vartai“ (1987, LDM) ir kt.

 

Rodyk draugams

Dailininkas, skulptorius. Gimė 1926 m. kovo 26 d. Išlaužuose (Pagirio vlsč., Ukmergės apskr.).

1952 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1952–1955 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate. Nuo 1955 m. dalyvauja parodose, Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Dailininkas sukūrė dekoratyvinių („Žvejas“ 1958, pastatyta 1971 Klaipėdoje, architektas P. Sadauskas; „Bangpūtys“ Klai­pėdoje, 1977, „Džiaugsmas“ 1970, „Šv. Kristoforas“ 1996, architektas A. E. Paslaitis – abu Vilniuje, „Martynas Mažvy­das“ Lietuvos nacionalinėje bibliokoje Vilniuje, 1977), monumentalių („Šauklys“ 1998, Šilalėje, architektai J. Spudulis, D. Daukša, E. Petrauskas; „Laiminu. Žuvusiems už laisvę“ 2003, Panemunyje, architektas G. Kaulinskas) skulptūrų, skulptūrinių kompozicijų, portretų (A. Strazdo, 1965, A. Ambraziūno, 1987), antkapinių paminklų. K. Kisieliaus kūriniams būdinga stambios, apibendrintos formos, monumentalumas. Architektas naudoja nerūdijantį plieną, granitą, marmurą, medį, geležį, žalvarį, varį, te­rakotą.

 

Rodyk draugams

Dailininkas (tapytojas, skulptorius). Gimė 1876 m. Kunigiškiuose (Rokiškio apskr.). Mirė 1932 m. Kaune.

1896 m. įstojo į Peterburgo Štiglico dailės mokyklą, kurioje 1903 m. baigė skulptūros skyrių. 1904–1915 m. buvo piešimo ir braižybos mokytojas Liepojos komercinėje mokykloje. Pirmųjų Lietuvos ailės draugijos Vilniuje rengtų parodų dalyvis. 1915–1918 m. gyveno Peterburge. Nuo 1923 m. iki mirties dėstė skulptūrą, akvarelę ir piešimo metodiką Kauno meno mokykloje. 1924–1929 m. buvo šios mokyklos direktorius.

K. Sklėrius daugiau žinomas kaip tapytojas, skulptūros srityje dirbo epizodiškai. Didžiausias ir reikšmingiausias jo skulptūros darbas – alegorinė kompozicija naujojo Lietuvos banko pastato (architektas Mykolas Songaila) frontonui. Kiti jo kūriniai: „Motinos portretas“ (1911), „St. [Stanikienės] portretas“ (1931), „Kipras Petrauskas Pajacų operoje“ (1925), „Kauno panorama nuo Aleksoto kalno“ (1926).

 

Rodyk draugams

Dailininkė, medalininkė. Gimė apie 1711 m. Mirė 1789 m.

Tėvas Klodas Urbenas (Claude Urbain, 1628–1698) – prancūzų medalininkas ir architektas.

LDM saugomas dailininkės sukurtas Stanislovo Leščinskio medalis  (1755)

 

Rodyk draugams

Dailininkas, architektas, inžinierius. Gimė 1874 m. balandžio 29 d. Skauraduose (Širvintų vlsč.). Mirė 1946 m. spalio 9 d. Vilniuje.

1892 m. mokėsi I. Trutnevo piešimo mokykloje Vilniuje, 1893–1897 m. A. Štiglico piešimo mokykloje ir Dailės akademijoje Peterburge. Su italų inžinieriumi Fontana tiesė geležinkelius (tarp jų ir Alytaus-Augustavo). Po 1917 m. buvo Peterburgo gubernijos inžinierius architektas. 1922 m. persikėlė į Vilnių, kur nuo 1939 m. dirbo vyriausiojo architekto valdyboje, 1940–1945 m. – įvairiose švietimo ir kultūros įstaigose.

Pirmasis piešiniuose ir brėžiniuose ėmė fiksuoti kultūros paveldo objektus Lietuvoje. Sukūrė apie 4000 grafikos ir tapybos darbų. Vieni svarbiausių – per Antrąjį pasaulinį karą sugriautų Vilniaus senamiesčio gatvių išklotinių brėžiniai ir piešiniai (1944–1945). Piešė Vilniaus, Kauno, Gardino, Trakų ir kt. pilių, miestų ir miestelių panoramas, senosios architektūros paminklus, taip pat kūrė ekslibrisus, plakatus, pašto ženklus, restauravo paveikslus. Piešinių žanras svyruoja tarp neoromantinio istorinio peizažo ir tikslios dokumentikos. J. Kamarausko kūrinių turi LDM (apie 400), LNM, VDKM, Trakų istorijos muziejus.

Rodyk draugams

Olandų tapytojas, architektas.Gimė 1583 m. ar 1605 m. Amsterdame. Mirė 1661 m. rugpjūčio 9 d. Rūdninkuose.

Iki 1634 m. gyveno Olandijoje. Maždaug 1640 m. karaliaus Vladislavo Vazos kvietimu atvyko į Lenkiją, buvo didikų rūmų dailininkas ir architektas. Kūrė Varšuvoje, Gdanske ir Vilniuje. Mirė sužeistas plėšikų.

Nutapė reprezentacinių karalių, didikų portretų: Švedijos karaliaus Jono III Vazos (LDM), karalienių Cecilijos Renatos, Marijos Gonzagos (1641–1643); „Raitas karalius Vladislovas Vaza“ (1641), „Jaunas vyras medžiotojo drabužiais“ (1645).

Spėjama, kad P. Dankersas nutapė Jogailaičių giminės karalių portretus Karalių pilies (Varšuvoje) marmuro kambariui, Šv. Mykolo bažnyčios (Vilniuje) freskas (1625), ištapė Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios paskliautes (1637) ir perstatė Valavičių koplyčią.

Portretai turi ankstyvojo baroko bruožų, jiems būdinga realistiškumas, paprastos kompozicijos su peizažo motyvais.

Rodyk draugams

Architektas. Gimė 1753 m. Migonių kaime (netoli Kupiškio). Mirė 1798 m. gruodžio 10 d. Vilniuje.

1773 m. įstojo į Vilniaus universitetą, klausė Martyno Knakfuso (Marcin Knackfuss) ir Motiejaus Kisieliausko (Kisielewski) architektūros paskaitų. Keliavo po užsienį: pabuvojo Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Danijoje bei Švedijoje. 1776–1777 m. studijavo architektūrą Romoje, kur susipažino su antikos palikimu, domėjosi Andrea Paladijaus (Andrea Palladio) kūryba. 1778–1780 m. klausė paskaitų Paryžiaus karališkojoje dailės akademijoje, susipažino su Klodo Nikolo Ledu (Claude Nicolas Ledaux) ir kitų architektų kūryba. Į Lietuvą L. Gucevičius grįžo kaip susiformavęs menininkas, besivadovaujantis klasicistinės architektūros nuostatomis.

Paliko keliolika architektūros projektų Varšuvoje ir Vilniuje bei tris realizuotus darbus: vyskupo I. J. Masalskio rūmus Verkiuose (1781), Rotušę (1785–1799) ir Šv. Stanislovo katedrą Vilniuje (1782–1792), kompozicijos savitumu ir proporcijų darna prilygstančią geriausiems Europos klasicizmo architektūros paminklams. Už Katedros projektą karalius Stanislovas Augustas apdovanojo L. Gucevičių aukso medaliu. 1790 m. architektas parengė pirmąjį Vilniaus naujosios dalies topografinį planą, kuris apjungė ir tuometinius priemiesčius. Savo kūrybinius principus L. Stuoka-Gucevičius apibendrino pedagoginėje veikloje. 1793 m. jam suteiktas profesoriaus vardas ir jis tapo pirmuoju Architektūros katedros vadovu.

Savo kūrybą Gucevičius pradėjo nuo projektų, inspiruotų XVIII a. vid. prancūzų architektūros, kaip subrendęs architektas projektavo griežto klasicizmo stiliaus pastatus. Į Vilniaus kraštą perkėlė Paryžiaus architektūros patirtį. Padarė didžiulę įtaką Vilniaus ir Vilniaus krašto architektūrai, prisidėjo prie naujo architektūros stiliaus populiarinimo.

Rodyk draugams

Dailininkas, litografas. Gimė 1805 m. Minsko gub. (Baltarusija). Mirė 1878 m.

1825–1829 m. Vilniaus universitete studijavo matematiką, taip pat piešimą ir tapybą pas Joną Rustemą (Jan Rustem). 1833–1863 m. Vilniuje turėjo privačią litografiją, kurioje spausdino estampus ir knygų iliustracijas. Joje bendradarbiavo daaugiau nei dvidešimt Vilniaus dailininkų: Kazimieras Bachmatavičius (Kazimierz Bachmatowicz), Konstantinas Kukevičius (Konstanty Kukiewicz), Karolis Ripinskis (Karol Rypiński), Karolis Račinskis (Karol Raczyński), Juozapas Glovackis (Józef Hilary Głowacki) ir kt.

J. Ozemblovskis litografavo iliustracijų T. Narbuto „Lietuvių tautos istorijai“ (1835–1841), J. I. Kraševskio knygai „Vilnius nuo jo įkūrimo ligi 1750 metų“ (1840–1842), E. Tiškevičiaus „Laiškams apie Švediją“, J. Strumilos knygai „Šiaurės parkai“. 1847–1858 m. dėstė piešimą amatų mokykloje Vilniuje.

Nors ir būdamas bene produktyviausias Vilniaus litografas, J. Ozemblovskis nesukūrė aukšto meninio lygio kūrinių. Savo darbams rinkosi įvairią tematiką: vaizduota Vilniaus architektūra, gatvių ir aikščių perspektyvos, istoriniai vietovaizdžiai, tiesiog peizažai, Universiteto profesorių, dailininkų, istorinių asmenybių portretai (Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila, abu 1841; Tado Kosciuškos portretas, Kasparo Bekešo portretas – 1841 (LDM), religiniai siužetai ir kt. Be to, litografavo Vilniaus planą, nupiešė ir atspaudė vaizdelius „Vilniaus Žemutinės pilies vartai“ (1835), „Verkiai“ (1836), kitas senamiesčio vietas bei miesto apylinkių panoramas, išleido 14 litografijų albumą „Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai“ (1843).

Rodyk draugams


© 2018 Istoriniai Lietuvos Dailininkai | Dizainas Windows Vista Administration | Susikurk savo blogą BLOGas.lt