Dailininkė (tapytoja, raižytoja, piešėja). Gimė 1885 m. vasario 16 d. Tartu (Estija). Mirė 1972 m. rugpjūčio 23 d. Monrealyje (Kanada).

Tėvas – gydytojas Tadeušas Dembovskis (Tadeusz Dembowski). Dailės mokėsi pas tapytoją Eleną Riomerytę (Helena Römerówna), taip pat – I. Trutnevo vadovaujamoje Vilniaus piešimo mokykloje, apie 1900 m. – Krokuvoje bei Miunchene, 1904–1905 m. – Paryžiuje. 1911 m. ištekėjo už dvarininko, visuomenės veikėjo Eugenijaus Romerio ir apsigyveno Tytuvėnų dvare (Kelmės r.). Kaune surengė keletą parodų (1925, 1928, 1932). 1941 m. kartu su vyru buvo ištremta į Komijos ATSR. 1950 m. apsigyveno Kanadoje. Buvo Amerikos meno lygos (American Arts League) narė. Palaidota Sent Adelėje (Kvebeko provincija, Kanada).

Dirbo tapybos ir grafikos srityse. „Sofijos Romerienės kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas modeliuojantis potėpis, vaiskus, dažniausiai šaltų tonų koloritas“ [1]. Sukūrė portretų: Bernardo Hlaskos (1904, LDM), Juzefo Perkovskio, Stepono Riomerio (1927–1928), generolo Povilo Plechavičiaus (1927), Adomo Jakšto (1934) ir kt. Tapė nedidelio formato peizažus ir natiurmortius, laisvalaikiu kūrė spalvingus arabų tipus, šeimos narių, ir draugų portretus. Estampuose ir piešiniuose vaizduojami Tytuvėnų ir aplinkinių vietovių gamtos vaizdai, miestelių peizažai, portretinės buities kompozicijos: ofortai „Kerpa avį“, „Drabužių taisymas“, „Elgetos“ ir kt.

Patiko (0)

Rodyk draugams