Dailininkas (keramikas), pedagogas. Gimė 1905 m. rugsėjo 1 d. Gankiuose (Šiaulių apskr.). Mirė 1996 m. gruodžio 28 d. Kaune.

1927–1929 m. tapybos mokėsi Kauno meno mokykloje. 1929–1933 m. tapybos ir keramikos mokėsi Paryžiuje privačiose studijose ir Nacionalinėje dailės ir amatų konservatorijoje (Conservatoire National des Arts et Me’Fiers). Parodose dalyvauti pradėjo 1936 m. Pedagoginį darbą dirbo nuo 1935 m. (nuo 1946 – profesorius). LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1965), LTSR liaudies dailininkas (1975).

L. Strolis – lietuvių keramikos maestro, jo kūryba ir pedagoginė veikla turėjo didelę įtaką profesionaliosios lietuvių keramikos raidai. L. Strolis sukūrė servizų (alaus – 1936, vyno – 1960), dekoratyvinių vazų („Flora“, „Žuvų karalystė“ – abi 1938, „Taika“ – 1953, „Lašišos“ – 1959), lėkščių („Plekšnės“ – 1944, „Žuvys“ – 1952, su žalčiais – 1965) ir kt.

Darbai aiškios paskirties, subtilių, dažnai tamsių (juoda, pilka, tamsiai mėlyna) spalvų; matyti, kad menininkas ieško spalvinių niuansų. Kaip kūryboje, taip ir pedagoginėje veikloje L. Strolis mokymo procesą kreipė tautine linkme, siūlydamas modernų liaudiškos kūrybos interpretavimą, drąsiai eksperimentavo net būdamas solidaus amžiaus. Dailininkas tai pat buvo ir visuomeniškai aktyvus žmogus, dalyvavo kuriant Lietuvos dailininkų sąjungą, ne vienerius metus vadovavo taikomosios dailės sekcijai.

 

Patiko (0)

Rodyk draugams