Dailininkė tapytoja. Gimė 1860 m. gegužės 11 d. Lukno ar Ciskodo dvare (Vitebsko gubern., dab. Latvija). Mirė 1946 m. Torunėje (Lenkija).

Felicino Römerio ir Michalinos Kułakowskos duktė. Dailės mokėsi Vilniuje pas giminaitį tapytoją Edvardą Matą Römerį. Manoma, kad mokėsi ir Vilniaus piešimo studijoje, vėliau tęsė studijas Varšuvoje ir Miunchene, kur mokėsi privačiai. Grįžusi į Lietuvą gyveno E. M. Römerio namuose Bokšto g. 1905 m. kartu su tapytoja Eleonora Onichimowska Vilniuje atidarė privačią dailės mokyklą, vadintą Bendraisiais tapybos, piešimo, taikomosios ir dekoratyvinės dailės kursais. Iki 1915 m. turėjo privačią savo vardo tapybos mokyklą mergaitėms. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rytus, gyveno Baltarusijoje, Maskvoje, tarpukario laikotarpiu – Vilniuje. 1945 m. pasitraukė į Torunę. Dailininkė buvo aktyvi visuomenės veikėja: buvo Vilniaus dailės draugijos narė, parėmė Vilniaus šv. Onos bažnyčios restauravimą, Vilniaus mokslo ir meno muziejaus įkūrimą.

E. Römerytė nutapė realistinių peizažų („Miško kelias“, „Nemuno krantų vaizdas“), kompozicijų su arkliais („Peizažas su arkliais“, „Turgus Obeliuose“), religinės tematikos paveikslų bažnyčioms („Šv. Jurgis“ Gervėčių bažnyčioje, „Šv. Ona“ Obelių bažnyčioje, „Šv. Vincentas Paulietis“ Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje), portretų („Januarijaus Konskio portretas“), buitinių kompozicijų („Senis virtuvėje“), plunksnele ir tušu nupiešė Vilniaus kiemelių fragmentų.

LDM saugomi darbai: „Karvės beržyne“, „Peizažas su nendrėmis“, „Arkliai pievoje“.

 

Patiko (0)

Rodyk draugams