Fotografas, etnografas. Gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidariuose (Šiaulėnų vlsč.). Mirė 1972 m. liepos 28 d. Kaune.

Tapytojo J. Buračo brolis. Baigė Šiaulių mokytojų seminariją, mokytojavo 1921–1928 ir 1944–1954 m. Nuo 1929 m. kurį laiką Kauno meno mokykloje studijavo grafiką. 1931 m. dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejuje konservatoriumi, 1939–1941 m. –Lituanistikos institute. 1915–1941 m. ir 1957–1965 m. keliaudamas po Lietuvą fotografavo liaudies smulkiosios architektūros paminklus, tautodailės dirbinius, šokių ir žaidimų scenas, muzikantus ir pasakotojus, valstiečių buitį (išliko apie 11 000 negatyvų); rinko tautodailės dirbinius, užrašinėjo tautosaką, papročius, sudarė margučių kolekciją, gintaro karolių rinkinį.

B. Buračas sukūrė ekslibrisų ir iliustracijų knygoms, žurnalams. Parengė albumą „Lietuviškų juostų raštai“ (1928), sudarė, parašė knygų iš lietuvių etnografijos: „Lietuvos kaimo papročiai“ (išspausdinta 1993), „Pasakojimai ir padavimai“ (išsp. 1996), „Kryždirbystė Lietuvoje“ (išsp. 1999; daug prisidėjo prie Lietuvos kryždirbystės įtraukimo į Pasaulio paveldo paminklų sąrašą).

1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už etnografines nuotraukas apdovanotas aukso medaliu.

 

Patiko (0)

Rodyk draugams