Dailininkas tapytojas. Gimė 1958 m. kovo 4 d. Vilniuje.

1988 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, tapybą. Dailės parodose dalyvauja nuo 1988 m.: Lietuvoje ir užsienyje surengė 20 personalinių ir dalyvavo daugiau negu 200 grupinių parodų. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

A. Vozbinas – intelektualus, giliai multikultūrine prieškario Vilniaus dvasia persiėmęs dailininkas. Jo kūriniuose nuolatos atgimsta iš vaikystės vizijų išplaukęs senasis kaimiškas Vilnius. Ši dabar sparčiai nykstanti senamiesčio poetika formavo dailininko pasaulėjautą, skatino domėtis LDK kultūros istorija.  A. Vozbinas – ekspresionistinės tapybos atstovas. Tačiau jam svarbi ne tik ekspresija, potėpio galia, spalvos emocionalumas, spontaniški energingų linijų žaismai, bet ir struktūriniai tapybos principai: kompozicija, harmoningi ar konfliktuojantys tapomų erdvių, linijų, spalvinių dėmių santykiai.

Apie 1994–1995 m. prasidėjo naujas A. Vozbino tapybinės evoliucijos tarpsnis, kai svarbiausi tapo abstrakcijos ir poetinio siurrealizmo elementai: „Kelionė ten ir atgal“ (1994), „Tema su intervalu“ (1994), „Smėlio pilys“ (1994), „Besiganantis pievutėje“ (1995). Šiuose darbuose nėra jokio siužeto, tik emocionalių spalvų, linijų santykiai, iš pasąmonės gelmių išplaukiantys simboliai ir metaforos. Nuo 1997 m. spalvų emocionalumas blėsta, stiprėja dekoratyvumas, atsiranda tarpinės, dulksvos, gelsvos, prislopintos spalvinės zonos: „Atodangos“ (1997), „Animalistiškai urbanistinis“ (2000), „Objektas“ (2000), „Didysis oreivio sapnas“ (2003), „Namas, kuriame gera gyventi“ (2004). Šie paveikslai nebeaudrina suvokėjo, greičiau ramina, formuoja meditacinį, kartais – groteskinį santykį su pasauliu. LDM saugomi darbai: „Grojimas keturiomis rankomis“ (1988).

Patiko (0)

Rodyk draugams